ES padidina atsinaujinančios energijos tikslą iki 2030 m

Kovo 30 d., ketvirtadienį, Europos Sąjunga pasiekė politinį susitarimą dėl ambicingo tikslo iki 2030 m. išplėsti atsinaujinančios energijos naudojimą, o tai yra svarbus žingsnis siekiant kovoti su klimato kaita ir atsisakyti rusiško iškastinio kuro, pranešė „Reuters“.

Susitarime numatyta iki 2030 m. visoje ES sumažinti galutinį energijos suvartojimą 11,7 proc., o tai, parlamentarų teigimu, padės kovoti su klimato kaita ir sumažins rusiško iškastinio kuro naudojimą Europoje.

ES šalys ir Europos Parlamentas susitarė iki 2030 metų padidinti atsinaujinančios energijos dalį bendrame ES galutiniame energijos suvartojime nuo dabartinių 32 procentų iki 42,5 procento, tviteryje paskelbė Europos Parlamento narys Markusas Piperis.

Susitarimui dar turi oficialiai pritarti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.

Anksčiau, 2021 m. liepos mėn., ES siūlė naują sąskaitų paketą „Tinku 55“ (įsipareigojimas iki 2030 m. pabaigos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 55 proc., palyginti su 1990 m. tikslu), iš kurių įstatymo projektas atsinaujinančios energijos dalies didinimas yra svarbus komponentas. Rusijos ir Ukrainos konflikto krizė sukėlė didelių energijos tiekimo problemų. Siekiant paspartinti tolimą nuo iškastinės energijos priklausomybės nuo Rusijos iki 2030 m. ir užtikrinti, kad ekonomika atsigautų po Naujosios karūnos epidemijos, atsinaujinančios energijos pakeitimo spartinimas išlieka pagrindiniu ES žingsniu į priekį.
Atsinaujinanti energija yra labai svarbi siekiant Europos klimato neutralumo tikslo ir leis mums užtikrinti ilgalaikį energijos suverenumą“, – sakė už energetiką atsakinga ES Komisijos narė Kadri Simson. Šiuo susitarimu investuotojams suteikiame tikrumo ir patvirtiname ES vaidmenį pasaulinis atsinaujinančios energijos diegimo lyderis ir perėjimo prie švarios energijos lyderis.

Informacija rodo, kad 2021 metais 22 procentai ES energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau tarp šalių yra didelių skirtumų. Švedija pirmauja tarp 27 ES valstybių narių, kurioje atsinaujinančios energijos dalis sudaro 63 proc., o tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Airija ir Liuksemburgas atsinaujinanti energija sudaro mažiau nei 13 procentų visos energijos suvartojimo.

Kad pasiektų naujus tikslus, Europa turės daug investuoti į vėjo ir saulės jėgaines, plėsti atsinaujinančių dujų gamybą ir stiprinti Europos elektros tinklą, kad būtų integruoti daugiau švarių išteklių. Europos Komisija pareiškė, kad iki 2030 m. reikės papildomų 113 milijardų eurų investicijų į atsinaujinančią energiją ir vandenilio infrastruktūrą, jei ES nori visiškai atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.